Trumpaplaukis vengrų vižlas – nacionalinis Vengrijos pasididžiavimas, kurio istorija siekia dar IX a., kai vengrų klajokliai į dabartinę Vengrijos teritoriją atsivežė savo medžioklinius šunis. Laikui bėgant šie šunys buvo kryžminami su kitomis medžioklinėmis veislėmis, kol susiformavo dabartinis elegantiškas, jautrus ir universalus paukštšunis. Vengrų aristokratai ypač vertino vižlus už jų gebėjimą dirbti tiek sausumoje, tiek vandenyje, ištvermę bei artumą žmogui. Nors ilgą laiką veislė buvo reta, XX a. ji išpopuliarėjo visoje Europoje ir už jos ribų.
Charakteris
Vižlai yra ypatingai švelnūs, jautrūs ir prisirišę prie savo šeimininko. Jie mėgsta būti šalia žmogaus, netgi vadinami „šešėliais“, nes visada seka savo mylimą šeimą. Puikiai tinka aktyviems žmonėms, nes yra energingi, protingi ir noriai mokosi. Tačiau dėl jautraus būdo netoleruoja grubumo – geriausiai dresuojami su kantrybe, meile ir pozityvia motyvacija.
Išvaizda ir kailio tipas
Trumpaplaukis vengrų vižlas yra vidutinio dydžio, elegantiško kūno sudėjimo šuo. Patinų ūgis ties ketera siekia 58–64 cm, patelių – 54–60 cm. Svoris – apie 20–30 kg. Kailis trumpas, prigludęs, be pavilnės, lygus ir švelnus. Išskirtinis bruožas – sodri auksinė spalva, dėl kurios veislė atrodo itin kilminga ir išsiskiria iš kitų. Kailis beveik neturi šuns kvapo, lengvai prižiūrimas, nesivelia.
Paskirtis ir veiklos
Istoriškai – universalus medžioklinis šuo, puikiai sekantis pėdsaką, sustingstantis „pointerio poza“ ir aportuojantis. Vižlai geba dirbti tiek sausumoje, tiek vandenyje, todėl buvo nepakeičiami Vengrijos medžioklėse. Šiandien jie išlaikė savo instinktus, tačiau taip pat tapo nuostabiais šeimos augintiniais. Puikiai tinka įvairioms veikloms:
ilgiems pasivaikščiojimams ir žygiams gamtoje,
bėgimui, dviračių sportui, canicross,
plaukimui, aportavimui,
agility, obedience ir kitiems šunų sportams.
Sveikata ir priežiūra
Vižlai yra pakankamai sveika veislė. Privaloma atlikti klubo sąnario displazijos tyrimus, nors ši liga jiems pasitaiko rečiau nei daugeliui kitų šunų. Dėl trumpo kailio nereikalauja ypatingos priežiūros – pakanka kartą per savaitę perbraukti šepečiu. Mažai šeriasi, beveik nesiseilėja. Jie turi daug energijos, todėl labai svarbus kasdienis aktyvumas – vien tik pasivaikščiojimų aplink namus jiems neužteks.