Veimaraneriai – kilminga vokiečių veislė, kurios šaknys siekia XIX a. pradžią. Ji buvo išvesta Veimaro kunigaikščio Karolio Augusto dvaruose. Kunigaikštis norėjo šuns, galinčio talkinti tiek stambiųjų žvėrių (elnių, šernų), tiek paukščių medžioklėje. Šie šunys buvo laikomi didikų privilegija – ilgą laiką jų kilmė buvo saugoma paslaptyje, todėl veislė buvo reta ir labai vertinama. Laikui bėgant, stambiųjų žvėrių medžioklė nyko, o veimaraneriai tapo universaliais paukštšuniais. Dėl savo elegancijos, išskirtinės išvaizdos ir stipraus charakterio jie greitai paplito visame pasaulyje.
Charakteris
Veimaraneriai – aktyvūs, drąsūs, protingi ir ištikimi savo šeimininkui. Jie mėgsta būti kartu, sunkiai pakelia vienatvę. Tai šuo, kuris reikalauja tvirto, bet švelnaus vadovo – užtikrinto, bet kantraus. Jie itin imlūs dresūrai, bet turi užsispyrimo, todėl nuoseklumas būtinas. Veimaraneriai stipriai prisiriša prie savo šeimos, dažnai vadinami „vieno žmogaus šunimis“.
Išvaizda ir kailio tipas
Veimaraneris – didesnio, atletiško sudėjimo šuo. Patinų ūgis siekia 59–70 cm, patelių – 57–65 cm, svoris – apie 25–40 kg. Kailis trumpas, tankus, prigludęs prie kūno, be pavilnės. Spalva – sidabriškai pilka, sidabriškai ruda arba pelėsinė. Būtent ši išskirtinė spalva suteikė jiems pravardę „sidabrinis vaiduoklis“. Kailis labai lengvai prižiūrimas – nesivelia, beveik nekaupia purvo.
Paskirtis ir veiklos
Iš pradžių veimaraneriai buvo skirti stambiųjų žvėrių medžioklei, bet vėliau tapo universalūs paukštšuniai. Dėl savo energijos ir atletiškumo jie puikiai pasirodo šunų sporte, pavyzdžiui:
agility, obedience, rally,
canicross, bėgimas kartu su šeimininku,
ilgi žygiai gamtoje, plaukimas,
medžioklės darbas (sekimas, „stovėsena“, aportavimas).
Tai veislė, kuri geriausiai jaučiasi aktyviose šeimose ar pas žmones, mėgstančius nuolat judėti.
Sveikata ir priežiūra
Veimaraneriai – gana sveika veislė, tačiau jiems gali pasitaikyti:
Labai svarbu reguliari sveikatos patikra ir tinkama mityba. Kailio priežiūra paprasta – pakanka iššukuoti kartą per savaitę. Dėl stiprios energijos reikia kasdienės aktyvios veiklos, kitaip šuo gali tapti neramus ar griaunantis.